neišsigertus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigertus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigertas, mot. g. neišsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigertas	neišsigerti	neišsigerta	neišsigertos	neišsigerta	-
kilm.	neišsigerto	neišsigertų	neišsigertos	neišsigertų	-	-
naud.	neišsigertam	neišsigertiems	neišsigertai	neišsigertoms	-	-
gal.	neišsigertą	neišsigertus	neišsigertą	neišsigertas	-	-
įnag.	neišsigertu	neišsigertais	neišsigerta	neišsigertomis	-	-
viet.	neišsigertame	neišsigertuose	neišsigertoje	neišsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigertasis	neišsigertieji	neišsigertoji	neišsigertosios	-	-
kilm.	neišsigertojo	neišsigertųjų	neišsigertosios	neišsigertųjų	-	-
naud.	neišsigertajam	neišsigertiesiems	neišsigertajai	neišsigertosioms	-	-
gal.	neišsigertąjį	neišsigertuosius	neišsigertąją	neišsigertąsias	-	-
įnag.	neišsigertuoju	neišsigertaisiais	neišsigertąja	neišsigertosiomis	-	-
viet.	neišsigertajame	neišsigertuosiuose	neišsigertojoje	neišsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigertas, mot. g. neišsigerta.
• Skiemenys: ne-iš-si-ger-tus

neišsigertus

1. tas, kurį neišsigėrė

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---