Pereiti prie turinio

neišsigertinasis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsigertinasis

  1. tas, dėl kurio reikia neišsigerti

Etimologija

[taisyti]

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė