neišsigeriantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigeriantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigeriantis, mot. g. neišsigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigeriąs, neišsigeriantis	neišsigerią, neišsigeriantys	neišsigerianti	neišsigeriančios	-	neišsigerią
kilm.	neišsigeriančio	neišsigeriančių	neišsigeriančios	neišsigeriančių	-	-
naud.	neišsigeriančiam	neišsigeriantiems, neišsigeriantiem	neišsigeriančiai	neišsigeriančioms, neišsigeriančiom	-	-
gal.	neišsigeriantį	neišsigeriančius	neišsigeriančią	neišsigeriančias	-	-
įnag.	neišsigeriančiu	neišsigeriančiais	neišsigeriančia	neišsigeriančiomis	-	-
viet.	neišsigeriančiame, neišsigeriančiam	neišsigeriančiuose, neišsigeriančiuos	neišsigeriančioje, neišsigeriančioj	neišsigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigeriantysis	neišsigeriantieji	neišsigeriančioji	neišsigeriančiosios	-	-
kilm.	neišsigeriančiojo	neišsigeriančiųjų	neišsigeriančiosios	neišsigeriančiųjų	-	-
naud.	neišsigeriančiajam	neišsigeriantiesiems	neišsigeriančiajai	neišsigeriančiosioms	-	-
gal.	neišsigeriantįjį	neišsigeriančiuosius	neišsigeriančiąją	neišsigeriančiąsias	-	-
įnag.	neišsigeriančiuoju	neišsigeriančiaisiais	neišsigeriančiąja	neišsigeriančiosiomis	-	-
viet.	neišsigeriančiajame	neišsigeriančiuosiuose	neišsigeriančiojoje	neišsigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigeriantis, mot. g. neišsigerianti.
• Skiemenys: ne-iš-si-ge-rian-tį

neišsigeriantį

1. tas, kuris neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---