neišsigamintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigamintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigamintinas, mot. g. neišsigamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigamintinas	neišsigamintini	neišsigamintina	neišsigamintinos	neišsigamintina	-
kilm.	neišsigamintino	neišsigamintinų	neišsigamintinos	neišsigamintinų	-	-
naud.	neišsigamintinam	neišsigamintiniems	neišsigamintinai	neišsigamintinoms	-	-
gal.	neišsigamintiną	neišsigamintinus	neišsigamintiną	neišsigamintinas	-	-
įnag.	neišsigamintinu	neišsigamintinais	neišsigamintina	neišsigamintinomis	-	-
viet.	neišsigamintiname	neišsigamintinuose	neišsigamintinoje	neišsigamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigamintinasis	neišsigamintinieji	neišsigamintinoji	neišsigamintinosios	-	-
kilm.	neišsigamintinojo	neišsigamintinųjų	neišsigamintinosios	neišsigamintinųjų	-	-
naud.	neišsigamintinajam	neišsigamintiniesiems	neišsigamintinajai	neišsigamintinosioms	-	-
gal.	neišsigamintinąjį	neišsigamintinuosius	neišsigamintinąją	neišsigamintinąsias	-	-
įnag.	neišsigamintinuoju	neišsigamintinaisiais	neišsigamintinąja	neišsigamintinosiomis	-	-
viet.	neišsigamintinajame	neišsigamintinuosiuose	neišsigamintinojoje	neišsigamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigamintinas, mot. g. neišsigamintina.
• Skiemenys: ne-iš-si-ga-min-ti-nuo-ju

neišsigamintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neišsigaminti

Etimologija

<= neišsigaminti, neišsigamina, neišsigamino <= ne- + išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---