neišsigaminsimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigaminsimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigaminsimas, mot. g. neišsigaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigaminsimas	neišsigaminsimi	neišsigaminsima	neišsigaminsimos	neišsigaminsima	-
kilm.	neišsigaminsimo	neišsigaminsimų	neišsigaminsimos	neišsigaminsimų	-	-
naud.	neišsigaminsimam	neišsigaminsimiems	neišsigaminsimai	neišsigaminsimoms	-	-
gal.	neišsigaminsimą	neišsigaminsimus	neišsigaminsimą	neišsigaminsimas	-	-
įnag.	neišsigaminsimu	neišsigaminsimais	neišsigaminsima	neišsigaminsimomis	-	-
viet.	neišsigaminsimame	neišsigaminsimuose	neišsigaminsimoje	neišsigaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigaminsimasis	neišsigaminsimieji	neišsigaminsimoji	neišsigaminsimosios	-	-
kilm.	neišsigaminsimojo	neišsigaminsimųjų	neišsigaminsimosios	neišsigaminsimųjų	-	-
naud.	neišsigaminsimajam	neišsigaminsimiesiems	neišsigaminsimajai	neišsigaminsimosioms	-	-
gal.	neišsigaminsimąjį	neišsigaminsimuosius	neišsigaminsimąją	neišsigaminsimąsias	-	-
įnag.	neišsigaminsimuoju	neišsigaminsimaisiais	neišsigaminsimąja	neišsigaminsimosiomis	-	-
viet.	neišsigaminsimajame	neišsigaminsimuosiuose	neišsigaminsimojoje	neišsigaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigaminsimas, mot. g. neišsigaminsima.
• Skiemenys: ne-iš-si-ga-min-si-ma-jam

neišsigaminsimajam

1. tas, kurį neišsigamins

Etimologija

<= neišsigaminti, neišsigamina, neišsigamino <= ne- + išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---