neišsigaminantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigaminantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigaminantis, mot. g. neišsigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigaminąs, neišsigaminantis	neišsigaminą, neišsigaminantys	neišsigaminanti	neišsigaminančios	-	neišsigaminą
kilm.	neišsigaminančio	neišsigaminančių	neišsigaminančios	neišsigaminančių	-	-
naud.	neišsigaminančiam	neišsigaminantiems, neišsigaminantiem	neišsigaminančiai	neišsigaminančioms, neišsigaminančiom	-	-
gal.	neišsigaminantį	neišsigaminančius	neišsigaminančią	neišsigaminančias	-	-
įnag.	neišsigaminančiu	neišsigaminančiais	neišsigaminančia	neišsigaminančiomis	-	-
viet.	neišsigaminančiame, neišsigaminančiam	neišsigaminančiuose, neišsigaminančiuos	neišsigaminančioje, neišsigaminančioj	neišsigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigaminantysis	neišsigaminantieji	neišsigaminančioji	neišsigaminančiosios	-	-
kilm.	neišsigaminančiojo	neišsigaminančiųjų	neišsigaminančiosios	neišsigaminančiųjų	-	-
naud.	neišsigaminančiajam	neišsigaminantiesiems	neišsigaminančiajai	neišsigaminančiosioms	-	-
gal.	neišsigaminantįjį	neišsigaminančiuosius	neišsigaminančiąją	neišsigaminančiąsias	-	-
įnag.	neišsigaminančiuoju	neišsigaminančiaisiais	neišsigaminančiąja	neišsigaminančiosiomis	-	-
viet.	neišsigaminančiajame	neišsigaminančiuosiuose	neišsigaminančiojoje	neišsigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigaminantis, mot. g. neišsigaminanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-ga-mi-nan-tį

neišsigaminantį

1. tas, kuris neišsigamina

Etimologija

<= neišsigaminti, neišsigamina, neišsigamino <= ne- + išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---