neišsigaminamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigaminamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigaminamas, mot. g. neišsigaminama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigaminamas	neišsigaminami	neišsigaminama	neišsigaminamos	neišsigaminama	-
kilm.	neišsigaminamo	neišsigaminamų	neišsigaminamos	neišsigaminamų	-	-
naud.	neišsigaminamam	neišsigaminamiems	neišsigaminamai	neišsigaminamoms	-	-
gal.	neišsigaminamą	neišsigaminamus	neišsigaminamą	neišsigaminamas	-	-
įnag.	neišsigaminamu	neišsigaminamais	neišsigaminama	neišsigaminamomis	-	-
viet.	neišsigaminamame	neišsigaminamuose	neišsigaminamoje	neišsigaminamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigaminamasis	neišsigaminamieji	neišsigaminamoji	neišsigaminamosios	-	-
kilm.	neišsigaminamojo	neišsigaminamųjų	neišsigaminamosios	neišsigaminamųjų	-	-
naud.	neišsigaminamajam	neišsigaminamiesiems	neišsigaminamajai	neišsigaminamosioms	-	-
gal.	neišsigaminamąjį	neišsigaminamuosius	neišsigaminamąją	neišsigaminamąsias	-	-
įnag.	neišsigaminamuoju	neišsigaminamaisiais	neišsigaminamąja	neišsigaminamosiomis	-	-
viet.	neišsigaminamajame	neišsigaminamuosiuose	neišsigaminamojoje	neišsigaminamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigaminamas, mot. g. neišsigaminama.
• Skiemenys: ne-iš-si-ga-mi-na-mą-ja

neišsigaminamąja

1. ta, kurią neišsigamina

Etimologija

<= neišsigaminti, neišsigamina, neišsigamino <= ne- + išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---