neišsigėrusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigėrusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigėręs, mot. g. neišsigėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėręs	neišsigėrę	neišsigėrusi, neišsigėrus	neišsigėrusios	-	neišsigėrę
kilm.	neišsigėrusio	neišsigėrusių	neišsigėrusios	neišsigėrusių	-	-
naud.	neišsigėrusiam	neišsigėrusiems	neišsigėrusiai	neišsigėrusioms	-	-
gal.	neišsigėrusį	neišsigėrusius	neišsigėrusią	neišsigėrusias	-	-
įnag.	neišsigėrusiu	neišsigėrusiais	neišsigėrusia	neišsigėrusiomis	-	-
viet.	neišsigėrusiame	neišsigėrusiuose	neišsigėrusioje	neišsigėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrusysis	neišsigėrusieji	neišsigėrusioji	neišsigėrusiosios	-	-
kilm.	neišsigėrusiojo	neišsigėrusiųjų	neišsigėrusiosios	neišsigėrusiųjų	-	-
naud.	neišsigėrusiajam	neišsigėrusiesiems	neišsigėrusiajai	neišsigėrusiosioms	-	-
gal.	neišsigėrusįjį	neišsigėrusiuosius	neišsigėrusiąją	neišsigėrusiąsias	-	-
įnag.	neišsigėrusiuoju	neišsigėrusiaisiais	neišsigėrusiąja	neišsigėrusiosiomis	-	-
viet.	neišsigėrusiajame	neišsigėrusiuosiuose	neišsigėrusiojoje	neišsigėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigėręs, mot. g. neišsigėrusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-gė-ru-sį-jį

neišsigėrusįjį

1. tas, kuris neišsigėrė

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---