neišsigėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsigėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrikas	neišsigėrikai
kilm.	neišsigėriko	neišsigėrikų
naud.	neišsigėrikui	neišsigėrikams
gal.	neišsigėriką	neišsigėrikus
įnag.	neišsigėriku	neišsigėrikais
viet.	neišsigėrike	neišsigėrikuose
šauksm.	neišsigėrike	neišsigėrikai

• Skiemenys: ne-iš-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. neišsigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsigėrikė.

neišsigėrike

1. tas, kuris neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

neišsigėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsigėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrikė	neišsigėrikės
kilm.	neišsigėrikės	neišsigėrikių
naud.	neišsigėrikei	neišsigėrikėms
gal.	neišsigėrikę	neišsigėrikes
įnag.	neišsigėrike	neišsigėrikėmis
viet.	neišsigėrikėje	neišsigėrikėse
šauksm.	neišsigėrike	neišsigėrikės

• Skiemenys: ne-iš-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. neišsigėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsigėrikas.

neišsigėrike

1. ta, kuri neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---