neišragintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišragintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišragintinas, mot. g. neišragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintinas	neišragintini	neišragintina	neišragintinos	neišragintina	-
kilm.	neišragintino	neišragintinų	neišragintinos	neišragintinų	-	-
naud.	neišragintinam	neišragintiniems	neišragintinai	neišragintinoms	-	-
gal.	neišragintiną	neišragintinus	neišragintiną	neišragintinas	-	-
įnag.	neišragintinu	neišragintinais	neišragintina	neišragintinomis	-	-
viet.	neišragintiname	neišragintinuose	neišragintinoje	neišragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintinasis	neišragintinieji	neišragintinoji	neišragintinosios	-	-
kilm.	neišragintinojo	neišragintinųjų	neišragintinosios	neišragintinųjų	-	-
naud.	neišragintinajam	neišragintiniesiems	neišragintinajai	neišragintinosioms	-	-
gal.	neišragintinąjį	neišragintinuosius	neišragintinąją	neišragintinąsias	-	-
įnag.	neišragintinuoju	neišragintinaisiais	neišragintinąja	neišragintinosiomis	-	-
viet.	neišragintinajame	neišragintinuosiuose	neišragintinojoje	neišragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišragintinas, mot. g. neišragintina.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-ti-nuo-ju

neišragintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neišraginti

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---