neišraginančiuos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišraginančiuos (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišraginantis, mot. g. neišraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginąs, neišraginantis	neišraginą, neišraginantys	neišraginanti	neišraginančios	-	neišraginą
kilm.	neišraginančio	neišraginančių	neišraginančios	neišraginančių	-	-
naud.	neišraginančiam	neišraginantiems, neišraginantiem	neišraginančiai	neišraginančioms, neišraginančiom	-	-
gal.	neišraginantį	neišraginančius	neišraginančią	neišraginančias	-	-
įnag.	neišraginančiu	neišraginančiais	neišraginančia	neišraginančiomis	-	-
viet.	neišraginančiame, neišraginančiam	neišraginančiuose, neišraginančiuos	neišraginančioje, neišraginančioj	neišraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginantysis	neišraginantieji	neišraginančioji	neišraginančiosios	-	-
kilm.	neišraginančiojo	neišraginančiųjų	neišraginančiosios	neišraginančiųjų	-	-
naud.	neišraginančiajam	neišraginantiesiems	neišraginančiajai	neišraginančiosioms	-	-
gal.	neišraginantįjį	neišraginančiuosius	neišraginančiąją	neišraginančiąsias	-	-
įnag.	neišraginančiuoju	neišraginančiaisiais	neišraginančiąja	neišraginančiosiomis	-	-
viet.	neišraginančiajame	neišraginančiuosiuose	neišraginančiojoje	neišraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišraginantis, mot. g. neišraginanti.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gi-nan-čiuos

neišraginančiuos

1. tas, kuris neišragina

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---