neišraginamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišraginamų (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišraginamas, mot. g. neišraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginamas	neišraginami	neišraginama	neišraginamos	neišraginama	-
kilm.	neišraginamo	neišraginamų	neišraginamos	neišraginamų	-	-
naud.	neišraginamam	neišraginamiems	neišraginamai	neišraginamoms	-	-
gal.	neišraginamą	neišraginamus	neišraginamą	neišraginamas	-	-
įnag.	neišraginamu	neišraginamais	neišraginama	neišraginamomis	-	-
viet.	neišraginamame	neišraginamuose	neišraginamoje	neišraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginamasis	neišraginamieji	neišraginamoji	neišraginamosios	-	-
kilm.	neišraginamojo	neišraginamųjų	neišraginamosios	neišraginamųjų	-	-
naud.	neišraginamajam	neišraginamiesiems	neišraginamajai	neišraginamosioms	-	-
gal.	neišraginamąjį	neišraginamuosius	neišraginamąją	neišraginamąsias	-	-
įnag.	neišraginamuoju	neišraginamaisiais	neišraginamąja	neišraginamosiomis	-	-
viet.	neišraginamajame	neišraginamuosiuose	neišraginamojoje	neišraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišraginamas, mot. g. neišraginama.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gi-na-mų

neišraginamų

1. tas, kurį neišragina

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---