neišnervinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervinusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervinęs, mot. g. neišnervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinęs	neišnervinę	neišnervinusi, neišnervinus	neišnervinusios	-	neišnervinę
kilm.	neišnervinusio	neišnervinusių	neišnervinusios	neišnervinusių	-	-
naud.	neišnervinusiam	neišnervinusiems	neišnervinusiai	neišnervinusioms	-	-
gal.	neišnervinusį	neišnervinusius	neišnervinusią	neišnervinusias	-	-
įnag.	neišnervinusiu	neišnervinusiais	neišnervinusia	neišnervinusiomis	-	-
viet.	neišnervinusiame	neišnervinusiuose	neišnervinusioje	neišnervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinusysis	neišnervinusieji	neišnervinusioji	neišnervinusiosios	-	-
kilm.	neišnervinusiojo	neišnervinusiųjų	neišnervinusiosios	neišnervinusiųjų	-	-
naud.	neišnervinusiajam	neišnervinusiesiems	neišnervinusiajai	neišnervinusiosioms	-	-
gal.	neišnervinusįjį	neišnervinusiuosius	neišnervinusiąją	neišnervinusiąsias	-	-
įnag.	neišnervinusiuoju	neišnervinusiaisiais	neišnervinusiąja	neišnervinusiosiomis	-	-
viet.	neišnervinusiajame	neišnervinusiuosiuose	neišnervinusiojoje	neišnervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnervinęs, mot. g. neišnervinusi.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vi-nu-sių

neišnervinusių

1. tas, kuris neišnervino

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---