neišnervintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervintas, mot. g. neišnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervintas	neišnervinti	neišnervinta	neišnervintos	neišnervinta	-
kilm.	neišnervinto	neišnervintų	neišnervintos	neišnervintų	-	-
naud.	neišnervintam	neišnervintiems	neišnervintai	neišnervintoms	-	-
gal.	neišnervintą	neišnervintus	neišnervintą	neišnervintas	-	-
įnag.	neišnervintu	neišnervintais	neišnervinta	neišnervintomis	-	-
viet.	neišnervintame	neišnervintuose	neišnervintoje	neišnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervintasis	neišnervintieji	neišnervintoji	neišnervintosios	-	-
kilm.	neišnervintojo	neišnervintųjų	neišnervintosios	neišnervintųjų	-	-
naud.	neišnervintajam	neišnervintiesiems	neišnervintajai	neišnervintosioms	-	-
gal.	neišnervintąjį	neišnervintuosius	neišnervintąją	neišnervintąsias	-	-
įnag.	neišnervintuoju	neišnervintaisiais	neišnervintąja	neišnervintosiomis	-	-
viet.	neišnervintajame	neišnervintuosiuose	neišnervintojoje	neišnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnervintas, mot. g. neišnervinta.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vin-tu

neišnervintu

1. tas, kurį neišnervino

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---