neišnervinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervinsimas, mot. g. neišnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinsimas	neišnervinsimi	neišnervinsima	neišnervinsimos	neišnervinsima	-
kilm.	neišnervinsimo	neišnervinsimų	neišnervinsimos	neišnervinsimų	-	-
naud.	neišnervinsimam	neišnervinsimiems	neišnervinsimai	neišnervinsimoms	-	-
gal.	neišnervinsimą	neišnervinsimus	neišnervinsimą	neišnervinsimas	-	-
įnag.	neišnervinsimu	neišnervinsimais	neišnervinsima	neišnervinsimomis	-	-
viet.	neišnervinsimame	neišnervinsimuose	neišnervinsimoje	neišnervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinsimasis	neišnervinsimieji	neišnervinsimoji	neišnervinsimosios	-	-
kilm.	neišnervinsimojo	neišnervinsimųjų	neišnervinsimosios	neišnervinsimųjų	-	-
naud.	neišnervinsimajam	neišnervinsimiesiems	neišnervinsimajai	neišnervinsimosioms	-	-
gal.	neišnervinsimąjį	neišnervinsimuosius	neišnervinsimąją	neišnervinsimąsias	-	-
įnag.	neišnervinsimuoju	neišnervinsimaisiais	neišnervinsimąja	neišnervinsimosiomis	-	-
viet.	neišnervinsimajame	neišnervinsimuosiuose	neišnervinsimojoje	neišnervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnervinsimas, mot. g. neišnervinsima.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vin-si-muo-ju

neišnervinsimuoju

1. tas, kurį neišnervins

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---