neišnervinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervinantis, mot. g. neišnervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinąs, neišnervinantis	neišnerviną, neišnervinantys	neišnervinanti	neišnervinančios	-	neišnerviną
kilm.	neišnervinančio	neišnervinančių	neišnervinančios	neišnervinančių	-	-
naud.	neišnervinančiam	neišnervinantiems, neišnervinantiem	neišnervinančiai	neišnervinančioms, neišnervinančiom	-	-
gal.	neišnervinantį	neišnervinančius	neišnervinančią	neišnervinančias	-	-
įnag.	neišnervinančiu	neišnervinančiais	neišnervinančia	neišnervinančiomis	-	-
viet.	neišnervinančiame, neišnervinančiam	neišnervinančiuose, neišnervinančiuos	neišnervinančioje, neišnervinančioj	neišnervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinantysis	neišnervinantieji	neišnervinančioji	neišnervinančiosios	-	-
kilm.	neišnervinančiojo	neišnervinančiųjų	neišnervinančiosios	neišnervinančiųjų	-	-
naud.	neišnervinančiajam	neišnervinantiesiems	neišnervinančiajai	neišnervinančiosioms	-	-
gal.	neišnervinantįjį	neišnervinančiuosius	neišnervinančiąją	neišnervinančiąsias	-	-
įnag.	neišnervinančiuoju	neišnervinančiaisiais	neišnervinančiąja	neišnervinančiosiomis	-	-
viet.	neišnervinančiajame	neišnervinančiuosiuose	neišnervinančiojoje	neišnervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišnervinanti.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vi-nan-tis

neišnervinantis

1. tas, kuris neišnervina

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    neišnervinantis: bendrai

išnervinantis (lt)

Vertimai

  neišnervinantis: bendrai

---