neišmokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmokėsimas, mot. g. neišmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmokėsimas	neišmokėsimi	neišmokėsima	neišmokėsimos	neišmokėsima	-
kilm.	neišmokėsimo	neišmokėsimų	neišmokėsimos	neišmokėsimų	-	-
naud.	neišmokėsimam	neišmokėsimiems	neišmokėsimai	neišmokėsimoms	-	-
gal.	neišmokėsimą	neišmokėsimus	neišmokėsimą	neišmokėsimas	-	-
įnag.	neišmokėsimu	neišmokėsimais	neišmokėsima	neišmokėsimomis	-	-
viet.	neišmokėsimame	neišmokėsimuose	neišmokėsimoje	neišmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmokėsimasis	neišmokėsimieji	neišmokėsimoji	neišmokėsimosios	-	-
kilm.	neišmokėsimojo	neišmokėsimųjų	neišmokėsimosios	neišmokėsimųjų	-	-
naud.	neišmokėsimajam	neišmokėsimiesiems	neišmokėsimajai	neišmokėsimosioms	-	-
gal.	neišmokėsimąjį	neišmokėsimuosius	neišmokėsimąją	neišmokėsimąsias	-	-
įnag.	neišmokėsimuoju	neišmokėsimaisiais	neišmokėsimąja	neišmokėsimosiomis	-	-
viet.	neišmokėsimajame	neišmokėsimuosiuose	neišmokėsimojoje	neišmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišmokėsima.
• Skiemenys: ne-iš-mo-kė-si-mas

neišmokėsimas

1. tas, kurį neišmokės

Etimologija

<= neišmokėti, neišmoka, neišmokėjo <= ne- + išmokėti, išmoka, išmokėjo <= iš- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neišmokėsimas: bendrai

išmokėsimas (lt)

Vertimai

  neišmokėsimas: bendrai

---