neišmigtinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmigtinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmigtinas, mot. g. neišmigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigtinas	neišmigtini	neišmigtina	neišmigtinos	neišmigtina	-
kilm.	neišmigtino	neišmigtinų	neišmigtinos	neišmigtinų	-	-
naud.	neišmigtinam	neišmigtiniems	neišmigtinai	neišmigtinoms	-	-
gal.	neišmigtiną	neišmigtinus	neišmigtiną	neišmigtinas	-	-
įnag.	neišmigtinu	neišmigtinais	neišmigtina	neišmigtinomis	-	-
viet.	neišmigtiname	neišmigtinuose	neišmigtinoje	neišmigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigtinasis	neišmigtinieji	neišmigtinoji	neišmigtinosios	-	-
kilm.	neišmigtinojo	neišmigtinųjų	neišmigtinosios	neišmigtinųjų	-	-
naud.	neišmigtinajam	neišmigtiniesiems	neišmigtinajai	neišmigtinosioms	-	-
gal.	neišmigtinąjį	neišmigtinuosius	neišmigtinąją	neišmigtinąsias	-	-
įnag.	neišmigtinuoju	neišmigtinaisiais	neišmigtinąja	neišmigtinosiomis	-	-
viet.	neišmigtinajame	neišmigtinuosiuose	neišmigtinojoje	neišmigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmigtinas, mot. g. neišmigtina.
• Skiemenys: ne-iš-mig-ti-ną-ją

neišmigtinąją

1. ta, dėl kurios reikia neišmigti

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---