neišmigdavusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmigdavusia (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmigdavęs, mot. g. neišmigdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigdavęs	neišmigdavę	neišmigdavusi, neišmigdavus	neišmigdavusios	-	neišmigdavę
kilm.	neišmigdavusio	neišmigdavusių	neišmigdavusios	neišmigdavusių	-	-
naud.	neišmigdavusiam	neišmigdavusiems	neišmigdavusiai	neišmigdavusioms	-	-
gal.	neišmigdavusį	neišmigdavusius	neišmigdavusią	neišmigdavusias	-	-
įnag.	neišmigdavusiu	neišmigdavusiais	neišmigdavusia	neišmigdavusiomis	-	-
viet.	neišmigdavusiame	neišmigdavusiuose	neišmigdavusioje	neišmigdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigdavusysis	neišmigdavusieji	neišmigdavusioji	neišmigdavusiosios	-	-
kilm.	neišmigdavusiojo	neišmigdavusiųjų	neišmigdavusiosios	neišmigdavusiųjų	-	-
naud.	neišmigdavusiajam	neišmigdavusiesiems	neišmigdavusiajai	neišmigdavusiosioms	-	-
gal.	neišmigdavusįjį	neišmigdavusiuosius	neišmigdavusiąją	neišmigdavusiąsias	-	-
įnag.	neišmigdavusiuoju	neišmigdavusiaisiais	neišmigdavusiąja	neišmigdavusiosiomis	-	-
viet.	neišmigdavusiajame	neišmigdavusiuosiuose	neišmigdavusiojoje	neišmigdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmigdavęs, mot. g. neišmigdavusi.
• Skiemenys: ne-iš-mig-da-vu-sia

neišmigdavusia

1. ta, kuri neišmigdavo

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---