neišjaudintinojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudintinojoje (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudintinas, mot. g. neišjaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudintinas	neišjaudintini	neišjaudintina	neišjaudintinos	neišjaudintina	-
kilm.	neišjaudintino	neišjaudintinų	neišjaudintinos	neišjaudintinų	-	-
naud.	neišjaudintinam	neišjaudintiniems	neišjaudintinai	neišjaudintinoms	-	-
gal.	neišjaudintiną	neišjaudintinus	neišjaudintiną	neišjaudintinas	-	-
įnag.	neišjaudintinu	neišjaudintinais	neišjaudintina	neišjaudintinomis	-	-
viet.	neišjaudintiname	neišjaudintinuose	neišjaudintinoje	neišjaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudintinasis	neišjaudintinieji	neišjaudintinoji	neišjaudintinosios	-	-
kilm.	neišjaudintinojo	neišjaudintinųjų	neišjaudintinosios	neišjaudintinųjų	-	-
naud.	neišjaudintinajam	neišjaudintiniesiems	neišjaudintinajai	neišjaudintinosioms	-	-
gal.	neišjaudintinąjį	neišjaudintinuosius	neišjaudintinąją	neišjaudintinąsias	-	-
įnag.	neišjaudintinuoju	neišjaudintinaisiais	neišjaudintinąja	neišjaudintinosiomis	-	-
viet.	neišjaudintinajame	neišjaudintinuosiuose	neišjaudintinojoje	neišjaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišjaudintinas, mot. g. neišjaudintina.
• Skiemenys: ne-iš-jau-din-ti-no-jo-je

neišjaudintinojoje

1. ta, dėl kurios reikia neišjaudinti

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---