neišjaudintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudintas, mot. g. neišjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudintas	neišjaudinti	neišjaudinta	neišjaudintos	neišjaudinta	-
kilm.	neišjaudinto	neišjaudintų	neišjaudintos	neišjaudintų	-	-
naud.	neišjaudintam	neišjaudintiems	neišjaudintai	neišjaudintoms	-	-
gal.	neišjaudintą	neišjaudintus	neišjaudintą	neišjaudintas	-	-
įnag.	neišjaudintu	neišjaudintais	neišjaudinta	neišjaudintomis	-	-
viet.	neišjaudintame	neišjaudintuose	neišjaudintoje	neišjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudintasis	neišjaudintieji	neišjaudintoji	neišjaudintosios	-	-
kilm.	neišjaudintojo	neišjaudintųjų	neišjaudintosios	neišjaudintųjų	-	-
naud.	neišjaudintajam	neišjaudintiesiems	neišjaudintajai	neišjaudintosioms	-	-
gal.	neišjaudintąjį	neišjaudintuosius	neišjaudintąją	neišjaudintąsias	-	-
įnag.	neišjaudintuoju	neišjaudintaisiais	neišjaudintąja	neišjaudintosiomis	-	-
viet.	neišjaudintajame	neišjaudintuosiuose	neišjaudintojoje	neišjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišjaudintas, mot. g. neišjaudinta.
• Skiemenys: ne-iš-jau-din-tų-jų

neišjaudintųjų

1. tas, kurį neišjaudino

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---