neišjaudinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudinsimas, mot. g. neišjaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinsimas	neišjaudinsimi	neišjaudinsima	neišjaudinsimos	neišjaudinsima	-
kilm.	neišjaudinsimo	neišjaudinsimų	neišjaudinsimos	neišjaudinsimų	-	-
naud.	neišjaudinsimam	neišjaudinsimiems	neišjaudinsimai	neišjaudinsimoms	-	-
gal.	neišjaudinsimą	neišjaudinsimus	neišjaudinsimą	neišjaudinsimas	-	-
įnag.	neišjaudinsimu	neišjaudinsimais	neišjaudinsima	neišjaudinsimomis	-	-
viet.	neišjaudinsimame	neišjaudinsimuose	neišjaudinsimoje	neišjaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinsimasis	neišjaudinsimieji	neišjaudinsimoji	neišjaudinsimosios	-	-
kilm.	neišjaudinsimojo	neišjaudinsimųjų	neišjaudinsimosios	neišjaudinsimųjų	-	-
naud.	neišjaudinsimajam	neišjaudinsimiesiems	neišjaudinsimajai	neišjaudinsimosioms	-	-
gal.	neišjaudinsimąjį	neišjaudinsimuosius	neišjaudinsimąją	neišjaudinsimąsias	-	-
įnag.	neišjaudinsimuoju	neišjaudinsimaisiais	neišjaudinsimąja	neišjaudinsimosiomis	-	-
viet.	neišjaudinsimajame	neišjaudinsimuosiuose	neišjaudinsimojoje	neišjaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišjaudinsimas, mot. g. neišjaudinsima.
• Skiemenys: ne-iš-jau-din-si-mą-ja

neišjaudinsimąja

1. ta, kurią neišjaudins

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---