neišjaudindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudindavęs, mot. g. neišjaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudindavęs	neišjaudindavę	neišjaudindavusi, neišjaudindavus	neišjaudindavusios	-	neišjaudindavę
kilm.	neišjaudindavusio	neišjaudindavusių	neišjaudindavusios	neišjaudindavusių	-	-
naud.	neišjaudindavusiam	neišjaudindavusiems	neišjaudindavusiai	neišjaudindavusioms	-	-
gal.	neišjaudindavusį	neišjaudindavusius	neišjaudindavusią	neišjaudindavusias	-	-
įnag.	neišjaudindavusiu	neišjaudindavusiais	neišjaudindavusia	neišjaudindavusiomis	-	-
viet.	neišjaudindavusiame	neišjaudindavusiuose	neišjaudindavusioje	neišjaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudindavusysis	neišjaudindavusieji	neišjaudindavusioji	neišjaudindavusiosios	-	-
kilm.	neišjaudindavusiojo	neišjaudindavusiųjų	neišjaudindavusiosios	neišjaudindavusiųjų	-	-
naud.	neišjaudindavusiajam	neišjaudindavusiesiems	neišjaudindavusiajai	neišjaudindavusiosioms	-	-
gal.	neišjaudindavusįjį	neišjaudindavusiuosius	neišjaudindavusiąją	neišjaudindavusiąsias	-	-
įnag.	neišjaudindavusiuoju	neišjaudindavusiaisiais	neišjaudindavusiąja	neišjaudindavusiosiomis	-	-
viet.	neišjaudindavusiajame	neišjaudindavusiuosiuose	neišjaudindavusiojoje	neišjaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišjaudindavęs, mot. g. neišjaudindavusi.
• Skiemenys: ne-iš-jau-din-da-vu-siuo-ju

neišjaudindavusiuoju

1. tas, kuris neišjaudindavo

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---