neišjaudinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudinantis, mot. g. neišjaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinąs, neišjaudinantis	neišjaudiną, neišjaudinantys	neišjaudinanti	neišjaudinančios	-	neišjaudiną
kilm.	neišjaudinančio	neišjaudinančių	neišjaudinančios	neišjaudinančių	-	-
naud.	neišjaudinančiam	neišjaudinantiems, neišjaudinantiem	neišjaudinančiai	neišjaudinančioms, neišjaudinančiom	-	-
gal.	neišjaudinantį	neišjaudinančius	neišjaudinančią	neišjaudinančias	-	-
įnag.	neišjaudinančiu	neišjaudinančiais	neišjaudinančia	neišjaudinančiomis	-	-
viet.	neišjaudinančiame, neišjaudinančiam	neišjaudinančiuose, neišjaudinančiuos	neišjaudinančioje, neišjaudinančioj	neišjaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinantysis	neišjaudinantieji	neišjaudinančioji	neišjaudinančiosios	-	-
kilm.	neišjaudinančiojo	neišjaudinančiųjų	neišjaudinančiosios	neišjaudinančiųjų	-	-
naud.	neišjaudinančiajam	neišjaudinantiesiems	neišjaudinančiajai	neišjaudinančiosioms	-	-
gal.	neišjaudinantįjį	neišjaudinančiuosius	neišjaudinančiąją	neišjaudinančiąsias	-	-
įnag.	neišjaudinančiuoju	neišjaudinančiaisiais	neišjaudinančiąja	neišjaudinančiosiomis	-	-
viet.	neišjaudinančiajame	neišjaudinančiuosiuose	neišjaudinančiojoje	neišjaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišjaudinanti.
• Skiemenys: ne-iš-jau-di-nan-tis

neišjaudinantis

1. tas, kuris neišjaudina

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    neišjaudinantis: bendrai

išjaudinantis (lt)

Vertimai

  neišjaudinantis: bendrai

---