neišdrįstamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišdrįstamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišdrįstamas, mot. g. neišdrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišdrįstamas	neišdrįstami	neišdrįstama	neišdrįstamos	neišdrįstama	-
kilm.	neišdrįstamo	neišdrįstamų	neišdrįstamos	neišdrįstamų	-	-
naud.	neišdrįstamam	neišdrįstamiems	neišdrįstamai	neišdrįstamoms	-	-
gal.	neišdrįstamą	neišdrįstamus	neišdrįstamą	neišdrįstamas	-	-
įnag.	neišdrįstamu	neišdrįstamais	neišdrįstama	neišdrįstamomis	-	-
viet.	neišdrįstamame	neišdrįstamuose	neišdrįstamoje	neišdrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišdrįstamasis	neišdrįstamieji	neišdrįstamoji	neišdrįstamosios	-	-
kilm.	neišdrįstamojo	neišdrįstamųjų	neišdrįstamosios	neišdrįstamųjų	-	-
naud.	neišdrįstamajam	neišdrįstamiesiems	neišdrįstamajai	neišdrįstamosioms	-	-
gal.	neišdrįstamąjį	neišdrįstamuosius	neišdrįstamąją	neišdrįstamąsias	-	-
įnag.	neišdrįstamuoju	neišdrįstamaisiais	neišdrįstamąja	neišdrįstamosiomis	-	-
viet.	neišdrįstamajame	neišdrįstamuosiuose	neišdrįstamojoje	neišdrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišdrįstamas, mot. g. neišdrįstama.
• Skiemenys: ne-iš-drįs-ta-mu

neišdrįstamu

1. tas, kurį neišdrįsta

Etimologija

<= neišdrįsti, neišdrįsta, neišdrįso <= ne- + išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---