negirdinčiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

negirdinčiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. negirdintis, mot. g. negirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negirdintis, negirdįs	negirdintys, negirdį	negirdinti	negirdinčios	-	negirdį
kilm.	negirdinčio	negirdinčių	negirdinčios	negirdinčių	-	-
naud.	negirdinčiam	negirdintiems, negirdintiem	negirdinčiai	negirdinčioms	-	-
gal.	negirdintį	negirdinčius	negirdinčią	negirdinčias	-	-
įnag.	negirdinčiu	negirdinčiais	negirdinčia	negirdinčiomis	-	-
viet.	negirdinčiame, negirdinčiam	negirdinčiuose, negirdinčiuos	negirdinčioje, negirdinčioj	negirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negirdintysis	negirdintieji	negirdinčioji	negirdinčiosios	-	-
kilm.	negirdinčiojo	negirdinčiųjų	negirdinčiosios	negirdinčiųjų	-	-
naud.	negirdinčiajam	negirdintiesiems	negirdinčiajai	negirdinčiosioms	-	-
gal.	negirdintįjį	negirdinčiuosius	negirdinčiąją	negirdinčiąsias	-	-
įnag.	negirdinčiuoju	negirdinčiaisiais	negirdinčiąja	negirdinčiosiomis	-	-
viet.	negirdinčajame	negirdinčiuosiuose	negirdinčiojoje	negirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. negirdintis, mot. g. negirdinti.
• Skiemenys: ne-gir-din-čių-jų

negirdinčiųjų

1. tas, kuris negirdi

Etimologija

<= negirdėti, negirdi, negirdėjo <= ne- + girdėti, girdi, girdėjo

---