negirdėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

negirdėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. negirdėtas, mot. g. negirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negirdėtas	negirdėti	negirdėta	negirdėtos	negirdėta	-
kilm.	negirdėto	negirdėtų	negirdėtos	negirdėtų	-	-
naud.	negirdėtam	negirdėtiems	negirdėtai	negirdėtoms	-	-
gal.	negirdėtą	negirdėtus	negirdėtą	negirdėtas	-	-
įnag.	negirdėtu	negirdėtais	negirdėta	negirdėtomis	-	-
viet.	negirdėtame	negirdėtuose	negirdėtoje	negirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negirdėtasis	negirdėtieji	negirdėtoji	negirdėtosios	-	-
kilm.	negirdėtojo	negirdėtųjų	negirdėtosios	negirdėtųjų	-	-
naud.	negirdėtajam	negirdėtiesiems	negirdėtajai	negirdėtosioms	-	-
gal.	negirdėtąjį	negirdėtuosius	negirdėtąją	negirdėtąsias	-	-
įnag.	negirdėtuoju	negirdėtaisiais	negirdėtąja	negirdėtosiomis	-	-
viet.	negirdėtajame	negirdėtuosiuose	negirdėtojoje	negirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. negirdėtas, mot. g. negirdėta.
• Skiemenys: ne-gir-dė-tu

negirdėtu

1. tas, kurį negirdėjo

Etimologija

<= negirdėti, negirdi, negirdėjo <= ne- + girdėti, girdi, girdėjo

---