neginčiję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neginčiję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neginčijęs, mot. g. neginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neginčijęs	neginčiję	neginčijusi, neginčijus	neginčijusios	-	neginčiję
kilm.	neginčijusio	neginčijusių	neginčijusios	neginčijusių	-	-
naud.	neginčijusiam	neginčijusiems	neginčijusiai	neginčijusioms	-	-
gal.	neginčijusį	neginčijusius	neginčijusią	neginčijusias	-	-
įnag.	neginčijusiu	neginčijusiais	neginčijusia	neginčijusiomis	-	-
viet.	neginčijusiame	neginčijusiuose	neginčijusioje	neginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neginčijusysis	neginčijusieji	neginčijusioji	neginčijusiosios	-	-
kilm.	neginčijusiojo	neginčijusiųjų	neginčijusiosios	neginčijusiųjų	-	-
naud.	neginčijusiajam	neginčijusiesiems	neginčijusiajai	neginčijusiosioms	-	-
gal.	neginčijusįjį	neginčijusiuosius	neginčijusiąją	neginčijusiąsias	-	-
įnag.	neginčijusiuoju	neginčijusiaisiais	neginčijusiąja	neginčijusiosiomis	-	-
viet.	neginčijusiajame	neginčijusiuosiuose	neginčijusiojoje	neginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neginčijęs, mot. g. neginčijusi.
• Skiemenys: ne-gin-či-ję

neginčiję

1. tas, kuris neginčijo

Etimologija

<= neginčyti, neginčija, neginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---