negamintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

negamintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. negamintas, mot. g. negaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negamintas	negaminti	negaminta	negamintos	negaminta	-
kilm.	negaminto	negamintų	negamintos	negamintų	-	-
naud.	negamintam	negamintiems	negamintai	negamintoms	-	-
gal.	negamintą	negamintus	negamintą	negamintas	-	-
įnag.	negamintu	negamintais	negaminta	negamintomis	-	-
viet.	negamintame	negamintuose	negamintoje	negamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negamintasis	negamintieji	negamintoji	negamintosios	-	-
kilm.	negamintojo	negamintųjų	negamintosios	negamintųjų	-	-
naud.	negamintajam	negamintiesiems	negamintajai	negamintosioms	-	-
gal.	negamintąjį	negamintuosius	negamintąją	negamintąsias	-	-
įnag.	negamintuoju	negamintaisiais	negamintąja	negamintosiomis	-	-
viet.	negamintajame	negamintuosiuose	negamintojoje	negamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. negamintas, mot. g. negaminta.
• Skiemenys: ne-ga-min-tu

negamintu

1. tas, kurį negamino

Etimologija

<= negaminti, negamina, negamino <= ne- + gaminti, gamina, gamino

---