negalvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

negalvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. negalvojantis, mot. g. negalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negalvojąs, negalvojantis	negalvoją, negalvojantys	negalvojanti	negalvojančios	-	negalvoją
kilm.	negalvojančio	negalvojančių	negalvojančios	negalvojančių	-	-
naud.	negalvojančiam	negalvojantiems, negalvojantiem	negalvojančiai	negalvojančioms, negalvojančiom	-	-
gal.	negalvojantį	negalvojančius	negalvojančią	negalvojančias	-	-
įnag.	negalvojančiu	negalvojančiais	negalvojančia	negalvojančiomis	-	-
viet.	negalvojančiame, negalvojančiam	negalvojančiuose, negalvojančiuos	negalvojančioje, negalvojančioj	negalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negalvojantysis	negalvojantieji	negalvojančioji	negalvojančiosios	-	-
kilm.	negalvojančiojo	negalvojančiųjų	negalvojančiosios	negalvojančiųjų	-	-
naud.	negalvojančiajam	negalvojantiesiems	negalvojančiajai	negalvojančiosioms	-	-
gal.	negalvojantįjį	negalvojančiuosius	negalvojančiąją	negalvojančiąsias	-	-
įnag.	negalvojančiuoju	negalvojančiaisiais	negalvojančiąja	negalvojančiosiomis	-	-
viet.	negalvojančiajame	negalvojančiuosiuose	negalvojančiojoje	negalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. negalvojantis, mot. g. negalvojanti.
• Skiemenys: ne-gal-vo-jan-čių-jų

negalvojančiųjų

1. tas, kuris negalvoja

Etimologija

<= negalvoti, negalvoja, negalvojo <= ne- + galvoti, galvoja, galvojo

---