nedrįstamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nedrįstamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nedrįstamas, mot. g. nedrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedrįstamas	nedrįstami	nedrįstama	nedrįstamos	nedrįstama	-
kilm.	nedrįstamo	nedrįstamų	nedrįstamos	nedrįstamų	-	-
naud.	nedrįstamam	nedrįstamiems	nedrįstamai	nedrįstamoms	-	-
gal.	nedrįstamą	nedrįstamus	nedrįstamą	nedrįstamas	-	-
įnag.	nedrįstamu	nedrįstamais	nedrįstama	nedrįstamomis	-	-
viet.	nedrįstamame	nedrįstamuose	nedrįstamoje	nedrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedrįstamasis	nedrįstamieji	nedrįstamoji	nedrįstamosios	-	-
kilm.	nedrįstamojo	nedrįstamųjų	nedrįstamosios	nedrįstamųjų	-	-
naud.	nedrįstamajam	nedrįstamiesiems	nedrįstamajai	nedrįstamosioms	-	-
gal.	nedrįstamąjį	nedrįstamuosius	nedrįstamąją	nedrįstamąsias	-	-
įnag.	nedrįstamuoju	nedrįstamaisiais	nedrįstamąja	nedrįstamosiomis	-	-
viet.	nedrįstamajame	nedrįstamuosiuose	nedrįstamojoje	nedrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nedrįstamas, mot. g. nedrįstama.
• Skiemenys: ne-drįs-ta-mu

nedrįstamu

1. tas, kurį nedrįsta

Etimologija

<= nedrįsti, nedrįsta, nedrįso <= ne- + drįsti, drįsta, drįso

---