nedamokantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nedamokantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nedamokantis, mot. g. nedamokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedamokąs, nedamokantis	nedamoką, nedamokantys	nedamokanti	nedamokančios	-	nedamoką
kilm.	nedamokančio	nedamokančių	nedamokančios	nedamokančių	-	-
naud.	nedamokančiam	nedamokantiems, nedamokantiem	nedamokančiai	nedamokančioms, nedamokančiom	-	-
gal.	nedamokantį	nedamokančius	nedamokančią	nedamokančias	-	-
įnag.	nedamokančiu	nedamokančiais	nedamokančia	nedamokančiomis	-	-
viet.	nedamokančiame, nedamokančiam	nedamokančiuose, nedamokančiuos	nedamokančioje, nedamokančioj	nedamokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedamokantysis	nedamokantieji	nedamokančioji	nedamokančiosios	-	-
kilm.	nedamokančiojo	nedamokančiųjų	nedamokančiosios	nedamokančiųjų	-	-
naud.	nedamokančiajam	nedamokantiesiems	nedamokančiajai	nedamokančiosioms	-	-
gal.	nedamokantįjį	nedamokančiuosius	nedamokančiąją	nedamokančiąsias	-	-
įnag.	nedamokančiuoju	nedamokančiaisiais	nedamokančiąja	nedamokančiosiomis	-	-
viet.	nedamokančiajame	nedamokančiuosiuose	nedamokančiojoje	nedamokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nedamokanti.
• Skiemenys: ne-da-mo-kan-tis

nedamokantis (nevart.)

1. tas, kuris nedamoka

Etimologija

<= nedamokėti, nedamoka, nedamokėjo <= ne- + damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nedamokantis: bendrai

damokantis (lt)

Vertimai

  nedamokantis: bendrai

---