nedamokėtas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nedamokėtas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nedamokėtas, mot. g. nedamokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedamokėtas	nedamokėti	nedamokėta	nedamokėtos	nedamokėta	-
kilm.	nedamokėto	nedamokėtų	nedamokėtos	nedamokėtų	-	-
naud.	nedamokėtam	nedamokėtiems	nedamokėtai	nedamokėtoms	-	-
gal.	nedamokėtą	nedamokėtus	nedamokėtą	nedamokėtas	-	-
įnag.	nedamokėtu	nedamokėtais	nedamokėta	nedamokėtomis	-	-
viet.	nedamokėtame	nedamokėtuose	nedamokėtoje	nedamokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedamokėtasis	nedamokėtieji	nedamokėtoji	nedamokėtosios	-	-
kilm.	nedamokėtojo	nedamokėtųjų	nedamokėtosios	nedamokėtųjų	-	-
naud.	nedamokėtajam	nedamokėtiesiems	nedamokėtajai	nedamokėtosioms	-	-
gal.	nedamokėtąjį	nedamokėtuosius	nedamokėtąją	nedamokėtąsias	-	-
įnag.	nedamokėtuoju	nedamokėtaisiais	nedamokėtąja	nedamokėtosiomis	-	-
viet.	nedamokėtajame	nedamokėtuosiuose	nedamokėtojoje	nedamokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nedamokėta.
• Skiemenys: ne-da-mo-kė-tas

nedamokėtas (nevart.)

1. tas, kurį nedamokėjo

Etimologija

<= nedamokėti, nedamoka, nedamokėjo <= ne- + damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nedamokėtas: bendrai

damokėtas (lt)

Vertimai

  nedamokėtas: bendrai

---