nebeužsigertinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeužsigertinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeužsigertinas, mot. g. nebeužsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužsigertinas	nebeužsigertini	nebeužsigertina	nebeužsigertinos	nebeužsigertina	-
kilm.	nebeužsigertino	nebeužsigertinų	nebeužsigertinos	nebeužsigertinų	-	-
naud.	nebeužsigertinam	nebeužsigertiniems	nebeužsigertinai	nebeužsigertinoms	-	-
gal.	nebeužsigertiną	nebeužsigertinus	nebeužsigertiną	nebeužsigertinas	-	-
įnag.	nebeužsigertinu	nebeužsigertinais	nebeužsigertina	nebeužsigertinomis	-	-
viet.	nebeužsigertiname	nebeužsigertinuose	nebeužsigertinoje	nebeužsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužsigertinasis	nebeužsigertinieji	nebeužsigertinoji	nebeužsigertinosios	-	-
kilm.	nebeužsigertinojo	nebeužsigertinųjų	nebeužsigertinosios	nebeužsigertinųjų	-	-
naud.	nebeužsigertinajam	nebeužsigertiniesiems	nebeužsigertinajai	nebeužsigertinosioms	-	-
gal.	nebeužsigertinąjį	nebeužsigertinuosius	nebeužsigertinąją	nebeužsigertinąsias	-	-
įnag.	nebeužsigertinuoju	nebeužsigertinaisiais	nebeužsigertinąja	nebeužsigertinosiomis	-	-
viet.	nebeužsigertinajame	nebeužsigertinuosiuose	nebeužsigertinojoje	nebeužsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeužsigertinas, mot. g. nebeužsigertina.
• Skiemenys: ne-be-už-si-ger-ti-nų

nebeužsigertinų

1. tas, dėl kurio reikia nebeužsigerti

Etimologija

<= nebeužsigerti, nebeužsigeria, nebeužsigėrė <= ne- + be- + užsigerti, užsigeria, užsigėrė <= už- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---