nebeužsigertasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeužsigertasis (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeužsigertas, mot. g. nebeužsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužsigertas	nebeužsigerti	nebeužsigerta	nebeužsigertos	nebeužsigerta	-
kilm.	nebeužsigerto	nebeužsigertų	nebeužsigertos	nebeužsigertų	-	-
naud.	nebeužsigertam	nebeužsigertiems	nebeužsigertai	nebeužsigertoms	-	-
gal.	nebeužsigertą	nebeužsigertus	nebeužsigertą	nebeužsigertas	-	-
įnag.	nebeužsigertu	nebeužsigertais	nebeužsigerta	nebeužsigertomis	-	-
viet.	nebeužsigertame	nebeužsigertuose	nebeužsigertoje	nebeužsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužsigertasis	nebeužsigertieji	nebeužsigertoji	nebeužsigertosios	-	-
kilm.	nebeužsigertojo	nebeužsigertųjų	nebeužsigertosios	nebeužsigertųjų	-	-
naud.	nebeužsigertajam	nebeužsigertiesiems	nebeužsigertajai	nebeužsigertosioms	-	-
gal.	nebeužsigertąjį	nebeužsigertuosius	nebeužsigertąją	nebeužsigertąsias	-	-
įnag.	nebeužsigertuoju	nebeužsigertaisiais	nebeužsigertąja	nebeužsigertosiomis	-	-
viet.	nebeužsigertajame	nebeužsigertuosiuose	nebeužsigertojoje	nebeužsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeužsigertas, mot. g. nebeužsigerta.
• Skiemenys: ne-be-už-si-ger-ta-sis

nebeužsigertasis

1. tas, kurį nebeužsigėrė

Etimologija

<= nebeužsigerti, nebeužsigeria, nebeužsigėrė <= ne- + be- + užsigerti, užsigeria, užsigėrė <= už- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---