nebeužgeriančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeužgeriančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeužgeriantis, mot. g. nebeužgerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužgeriąs, nebeužgeriantis	nebeužgerią, nebeužgeriantys	nebeužgerianti	nebeužgeriančios	-	nebeužgerią
kilm.	nebeužgeriančio	nebeužgeriančių	nebeužgeriančios	nebeužgeriančių	-	-
naud.	nebeužgeriančiam	nebeužgeriantiems, nebeužgeriantiem	nebeužgeriančiai	nebeužgeriančioms, nebeužgeriančiom	-	-
gal.	nebeužgeriantį	nebeužgeriančius	nebeužgeriančią	nebeužgeriančias	-	-
įnag.	nebeužgeriančiu	nebeužgeriančiais	nebeužgeriančia	nebeužgeriančiomis	-	-
viet.	nebeužgeriančiame, nebeužgeriančiam	nebeužgeriančiuose, nebeužgeriančiuos	nebeužgeriančioje, nebeužgeriančioj	nebeužgeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužgeriantysis	nebeužgeriantieji	nebeužgeriančioji	nebeužgeriančiosios	-	-
kilm.	nebeužgeriančiojo	nebeužgeriančiųjų	nebeužgeriančiosios	nebeužgeriančiųjų	-	-
naud.	nebeužgeriančiajam	nebeužgeriantiesiems	nebeužgeriančiajai	nebeužgeriančiosioms	-	-
gal.	nebeužgeriantįjį	nebeužgeriančiuosius	nebeužgeriančiąją	nebeužgeriančiąsias	-	-
įnag.	nebeužgeriančiuoju	nebeužgeriančiaisiais	nebeužgeriančiąja	nebeužgeriančiosiomis	-	-
viet.	nebeužgeriančiajame	nebeužgeriančiuosiuose	nebeužgeriančiojoje	nebeužgeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeužgeriantis, mot. g. nebeužgerianti.
• Skiemenys: ne-be-už-ge-rian-čių-jų

nebeužgeriančiųjų

1. tas, kuris nebeužgeria

Etimologija

<= nebeužgerti, nebeužgeria, nebeužgėrė <= ne- + be- + užgerti, užgeria, užgėrė <= už- + gerti, geria, gėrė

---