nebesusigersimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebesusigersimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebesusigersimas, mot. g. nebesusigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebesusigersimas	nebesusigersimi	nebesusigersima	nebesusigersimos	nebesusigersima	-
kilm.	nebesusigersimo	nebesusigersimų	nebesusigersimos	nebesusigersimų	-	-
naud.	nebesusigersimam	nebesusigersimiems	nebesusigersimai	nebesusigersimoms	-	-
gal.	nebesusigersimą	nebesusigersimus	nebesusigersimą	nebesusigersimas	-	-
įnag.	nebesusigersimu	nebesusigersimais	nebesusigersima	nebesusigersimomis	-	-
viet.	nebesusigersimame	nebesusigersimuose	nebesusigersimoje	nebesusigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebesusigersimasis	nebesusigersimieji	nebesusigersimoji	nebesusigersimosios	-	-
kilm.	nebesusigersimojo	nebesusigersimųjų	nebesusigersimosios	nebesusigersimųjų	-	-
naud.	nebesusigersimajam	nebesusigersimiesiems	nebesusigersimajai	nebesusigersimosioms	-	-
gal.	nebesusigersimąjį	nebesusigersimuosius	nebesusigersimąją	nebesusigersimąsias	-	-
įnag.	nebesusigersimuoju	nebesusigersimaisiais	nebesusigersimąja	nebesusigersimosiomis	-	-
viet.	nebesusigersimajame	nebesusigersimuosiuose	nebesusigersimojoje	nebesusigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebesusigersimas, mot. g. nebesusigersima.
• Skiemenys: ne-be-su-si-ger-si-mų-jų

nebesusigersimųjų

1. tas, kurį nebesusigers

Etimologija

<= nebesusigerti, nebesusigeria, nebesusigėrė <= ne- + be- + susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---