nebepragėrusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebepragėrusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebepragėręs, mot. g. nebepragėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebepragėręs	nebepragėrę	nebepragėrusi, nebepragėrus	nebepragėrusios	-	nebepragėrę
kilm.	nebepragėrusio	nebepragėrusių	nebepragėrusios	nebepragėrusių	-	-
naud.	nebepragėrusiam	nebepragėrusiems	nebepragėrusiai	nebepragėrusioms	-	-
gal.	nebepragėrusį	nebepragėrusius	nebepragėrusią	nebepragėrusias	-	-
įnag.	nebepragėrusiu	nebepragėrusiais	nebepragėrusia	nebepragėrusiomis	-	-
viet.	nebepragėrusiame	nebepragėrusiuose	nebepragėrusioje	nebepragėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebepragėrusysis	nebepragėrusieji	nebepragėrusioji	nebepragėrusiosios	-	-
kilm.	nebepragėrusiojo	nebepragėrusiųjų	nebepragėrusiosios	nebepragėrusiųjų	-	-
naud.	nebepragėrusiajam	nebepragėrusiesiems	nebepragėrusiajai	nebepragėrusiosioms	-	-
gal.	nebepragėrusįjį	nebepragėrusiuosius	nebepragėrusiąją	nebepragėrusiąsias	-	-
įnag.	nebepragėrusiuoju	nebepragėrusiaisiais	nebepragėrusiąja	nebepragėrusiosiomis	-	-
viet.	nebepragėrusiajame	nebepragėrusiuosiuose	nebepragėrusiojoje	nebepragėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebepragėręs, mot. g. nebepragėrusi.
• Skiemenys: ne-be-pra-gė-ru-sį-jį

nebepragėrusįjį

1. tas, kuris nebepragėrė

Etimologija

<= nebepragerti, nebeprageria, nebepragėrė <= ne- + be- + pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---