nebepargėrusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebepargėrusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebepargėręs, mot. g. nebepargėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebepargėręs	nebepargėrę	nebepargėrusi, nebepargėrus	nebepargėrusios	-	nebepargėrę
kilm.	nebepargėrusio	nebepargėrusių	nebepargėrusios	nebepargėrusių	-	-
naud.	nebepargėrusiam	nebepargėrusiems	nebepargėrusiai	nebepargėrusioms	-	-
gal.	nebepargėrusį	nebepargėrusius	nebepargėrusią	nebepargėrusias	-	-
įnag.	nebepargėrusiu	nebepargėrusiais	nebepargėrusia	nebepargėrusiomis	-	-
viet.	nebepargėrusiame	nebepargėrusiuose	nebepargėrusioje	nebepargėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebepargėrusysis	nebepargėrusieji	nebepargėrusioji	nebepargėrusiosios	-	-
kilm.	nebepargėrusiojo	nebepargėrusiųjų	nebepargėrusiosios	nebepargėrusiųjų	-	-
naud.	nebepargėrusiajam	nebepargėrusiesiems	nebepargėrusiajai	nebepargėrusiosioms	-	-
gal.	nebepargėrusįjį	nebepargėrusiuosius	nebepargėrusiąją	nebepargėrusiąsias	-	-
įnag.	nebepargėrusiuoju	nebepargėrusiaisiais	nebepargėrusiąja	nebepargėrusiosiomis	-	-
viet.	nebepargėrusiajame	nebepargėrusiuosiuose	nebepargėrusiojoje	nebepargėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebepargėręs, mot. g. nebepargėrusi.
• Skiemenys: ne-be-par-gė-ru-sių

nebepargėrusių

1. tas, kuris nebepargėrė

Etimologija

<= nebepargerti, nebepargeria, nebepargėrė <= ne- + be- + pargerti, pargeria, pargėrė <= par- + gerti, geria, gėrė

---