Pereiti prie turinio

nebenusigertinais

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nebenusigertinais

  1. tas, dėl kurio reikia nebenusigerti

Etimologija

[taisyti]

<= nebenusigerti, nebenusigeria, nebenusigėrė <= ne- + be- + nusigerti, nusigeria, nusigėrė <= nu- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė