nebenugersimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebenugersimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebenugersimas, mot. g. nebenugersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugersimas	nebenugersimi	nebenugersima	nebenugersimos	nebenugersima	-
kilm.	nebenugersimo	nebenugersimų	nebenugersimos	nebenugersimų	-	-
naud.	nebenugersimam	nebenugersimiems	nebenugersimai	nebenugersimoms	-	-
gal.	nebenugersimą	nebenugersimus	nebenugersimą	nebenugersimas	-	-
įnag.	nebenugersimu	nebenugersimais	nebenugersima	nebenugersimomis	-	-
viet.	nebenugersimame	nebenugersimuose	nebenugersimoje	nebenugersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugersimasis	nebenugersimieji	nebenugersimoji	nebenugersimosios	-	-
kilm.	nebenugersimojo	nebenugersimųjų	nebenugersimosios	nebenugersimųjų	-	-
naud.	nebenugersimajam	nebenugersimiesiems	nebenugersimajai	nebenugersimosioms	-	-
gal.	nebenugersimąjį	nebenugersimuosius	nebenugersimąją	nebenugersimąsias	-	-
įnag.	nebenugersimuoju	nebenugersimaisiais	nebenugersimąja	nebenugersimosiomis	-	-
viet.	nebenugersimajame	nebenugersimuosiuose	nebenugersimojoje	nebenugersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebenugersimas, mot. g. nebenugersima.
• Skiemenys: ne-be-nu-ger-si-mu

nebenugersimu

1. tas, kurį nebenugers

Etimologija

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė

---