nebenugeriančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebenugeriančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebenugeriantis, mot. g. nebenugerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugeriąs, nebenugeriantis	nebenugerią, nebenugeriantys	nebenugerianti	nebenugeriančios	-	nebenugerią
kilm.	nebenugeriančio	nebenugeriančių	nebenugeriančios	nebenugeriančių	-	-
naud.	nebenugeriančiam	nebenugeriantiems, nebenugeriantiem	nebenugeriančiai	nebenugeriančioms, nebenugeriančiom	-	-
gal.	nebenugeriantį	nebenugeriančius	nebenugeriančią	nebenugeriančias	-	-
įnag.	nebenugeriančiu	nebenugeriančiais	nebenugeriančia	nebenugeriančiomis	-	-
viet.	nebenugeriančiame, nebenugeriančiam	nebenugeriančiuose, nebenugeriančiuos	nebenugeriančioje, nebenugeriančioj	nebenugeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugeriantysis	nebenugeriantieji	nebenugeriančioji	nebenugeriančiosios	-	-
kilm.	nebenugeriančiojo	nebenugeriančiųjų	nebenugeriančiosios	nebenugeriančiųjų	-	-
naud.	nebenugeriančiajam	nebenugeriantiesiems	nebenugeriančiajai	nebenugeriančiosioms	-	-
gal.	nebenugeriantįjį	nebenugeriančiuosius	nebenugeriančiąją	nebenugeriančiąsias	-	-
įnag.	nebenugeriančiuoju	nebenugeriančiaisiais	nebenugeriančiąja	nebenugeriančiosiomis	-	-
viet.	nebenugeriančiajame	nebenugeriančiuosiuose	nebenugeriančiojoje	nebenugeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebenugeriantis, mot. g. nebenugerianti.
• Skiemenys: ne-be-nu-ge-rian-čiais

nebenugeriančiais

1. tas, kuris nebenugeria

Etimologija

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė

---