Pereiti prie turinio

nebenugeriamoje

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nebenugeriamoje

  1. tas, kurį nebenugeria

Etimologija

[taisyti]

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė