nebenugėrę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebenugėrę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebenugėręs, mot. g. nebenugėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugėręs	nebenugėrę	nebenugėrusi, nebenugėrus	nebenugėrusios	-	nebenugėrę
kilm.	nebenugėrusio	nebenugėrusių	nebenugėrusios	nebenugėrusių	-	-
naud.	nebenugėrusiam	nebenugėrusiems	nebenugėrusiai	nebenugėrusioms	-	-
gal.	nebenugėrusį	nebenugėrusius	nebenugėrusią	nebenugėrusias	-	-
įnag.	nebenugėrusiu	nebenugėrusiais	nebenugėrusia	nebenugėrusiomis	-	-
viet.	nebenugėrusiame	nebenugėrusiuose	nebenugėrusioje	nebenugėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugėrusysis	nebenugėrusieji	nebenugėrusioji	nebenugėrusiosios	-	-
kilm.	nebenugėrusiojo	nebenugėrusiųjų	nebenugėrusiosios	nebenugėrusiųjų	-	-
naud.	nebenugėrusiajam	nebenugėrusiesiems	nebenugėrusiajai	nebenugėrusiosioms	-	-
gal.	nebenugėrusįjį	nebenugėrusiuosius	nebenugėrusiąją	nebenugėrusiąsias	-	-
įnag.	nebenugėrusiuoju	nebenugėrusiaisiais	nebenugėrusiąja	nebenugėrusiosiomis	-	-
viet.	nebenugėrusiajame	nebenugėrusiuosiuose	nebenugėrusiojoje	nebenugėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebenugėręs, mot. g. nebenugėrusi.
• Skiemenys: ne-be-nu-gė-rę

nebenugėrę

1. tas, kuris nebenugėrė

Etimologija

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė

---