nebendradarbiautųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebendradarbiautųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebendradarbiautas, mot. g. nebendradarbiauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebendradarbiautas	nebendradarbiauti	nebendradarbiauta	nebendradarbiautos	nebendradarbiauta	-
kilm.	nebendradarbiauto	nebendradarbiautų	nebendradarbiautos	nebendradarbiautų	-	-
naud.	nebendradarbiautam	nebendradarbiautiems	nebendradarbiautai	nebendradarbiautoms	-	-
gal.	nebendradarbiautą	nebendradarbiautus	nebendradarbiautą	nebendradarbiautas	-	-
įnag.	nebendradarbiautu	nebendradarbiautais	nebendradarbiauta	nebendradarbiautomis	-	-
viet.	nebendradarbiautame	nebendradarbiautuose	nebendradarbiautoje	nebendradarbiautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebendradarbiautasis	nebendradarbiautieji	nebendradarbiautoji	nebendradarbiautosios	-	-
kilm.	nebendradarbiautojo	nebendradarbiautųjų	nebendradarbiautosios	nebendradarbiautųjų	-	-
naud.	nebendradarbiautajam	nebendradarbiautiesiems	nebendradarbiautajai	nebendradarbiautosioms	-	-
gal.	nebendradarbiautąjį	nebendradarbiautuosius	nebendradarbiautąją	nebendradarbiautąsias	-	-
įnag.	nebendradarbiautuoju	nebendradarbiautaisiais	nebendradarbiautąja	nebendradarbiautosiomis	-	-
viet.	nebendradarbiautajame	nebendradarbiautuosiuose	nebendradarbiautojoje	nebendradarbiautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebendradarbiautas, mot. g. nebendradarbiauta.
• Skiemenys: ne-bend-ra-dar-biau-tų-jų

nebendradarbiautųjų

1. tas, kurį nebendradarbiavo

Etimologija

<= nebendradarbiauti, nebendradarbiauja, nebendradarbiavo <= ne- + bendradarbiauti, bendradarbiauja, bendradarbiavo <= sudarytas iš dviejų žodžių: bendras + darbas.

---