Pereiti prie turinio

nebeišsigertinos

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nebeišsigertinos

  1. ta, dėl kurios reikia nebeišsigerti

Etimologija

[taisyti]

<= nebeišsigerti, nebeišsigeria, nebeišsigėrė <= ne- + be- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė