nebeišgertinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeišgertinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeišgertinas, mot. g. nebeišgertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišgertinas	nebeišgertini	nebeišgertina	nebeišgertinos	nebeišgertina	-
kilm.	nebeišgertino	nebeišgertinų	nebeišgertinos	nebeišgertinų	-	-
naud.	nebeišgertinam	nebeišgertiniems	nebeišgertinai	nebeišgertinoms	-	-
gal.	nebeišgertiną	nebeišgertinus	nebeišgertiną	nebeišgertinas	-	-
įnag.	nebeišgertinu	nebeišgertinais	nebeišgertina	nebeišgertinomis	-	-
viet.	nebeišgertiname	nebeišgertinuose	nebeišgertinoje	nebeišgertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišgertinasis	nebeišgertinieji	nebeišgertinoji	nebeišgertinosios	-	-
kilm.	nebeišgertinojo	nebeišgertinųjų	nebeišgertinosios	nebeišgertinųjų	-	-
naud.	nebeišgertinajam	nebeišgertiniesiems	nebeišgertinajai	nebeišgertinosioms	-	-
gal.	nebeišgertinąjį	nebeišgertinuosius	nebeišgertinąją	nebeišgertinąsias	-	-
įnag.	nebeišgertinuoju	nebeišgertinaisiais	nebeišgertinąja	nebeišgertinosiomis	-	-
viet.	nebeišgertinajame	nebeišgertinuosiuose	nebeišgertinojoje	nebeišgertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeišgertinas, mot. g. nebeišgertina.
• Skiemenys: ne-be-iš-ger-ti-nų-jų

nebeišgertinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nebeišgerti

Etimologija

<= nebeišgerti, nebeišgeria, nebeišgėrė <= ne- + be- + išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---