nebeišgertieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeišgertieji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeišgertas, mot. g. nebeišgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišgertas	nebeišgerti	nebeišgerta	nebeišgertos	nebeišgerta	-
kilm.	nebeišgerto	nebeišgertų	nebeišgertos	nebeišgertų	-	-
naud.	nebeišgertam	nebeišgertiems	nebeišgertai	nebeišgertoms	-	-
gal.	nebeišgertą	nebeišgertus	nebeišgertą	nebeišgertas	-	-
įnag.	nebeišgertu	nebeišgertais	nebeišgerta	nebeišgertomis	-	-
viet.	nebeišgertame	nebeišgertuose	nebeišgertoje	nebeišgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišgertasis	nebeišgertieji	nebeišgertoji	nebeišgertosios	-	-
kilm.	nebeišgertojo	nebeišgertųjų	nebeišgertosios	nebeišgertųjų	-	-
naud.	nebeišgertajam	nebeišgertiesiems	nebeišgertajai	nebeišgertosioms	-	-
gal.	nebeišgertąjį	nebeišgertuosius	nebeišgertąją	nebeišgertąsias	-	-
įnag.	nebeišgertuoju	nebeišgertaisiais	nebeišgertąja	nebeišgertosiomis	-	-
viet.	nebeišgertajame	nebeišgertuosiuose	nebeišgertojoje	nebeišgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeišgertas, mot. g. nebeišgerta.
• Skiemenys: ne-be-iš-ger-tie-ji

nebeišgertieji

1. tas, kurį nebeišgėrė

Etimologija

<= nebeišgerti, nebeišgeria, nebeišgėrė <= ne- + be- + išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---