neatvaišinusių

Taip pat žr.: neatvaišinusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišinusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišinęs, mot. g. neatvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinęs	neatvaišinę	neatvaišinusi, neatvaišinus	neatvaišinusios	-	neatvaišinę
kilm.	neatvaišinusio	neatvaišinusių	neatvaišinusios	neatvaišinusių	-	-
naud.	neatvaišinusiam	neatvaišinusiems	neatvaišinusiai	neatvaišinusioms	-	-
gal.	neatvaišinusį	neatvaišinusius	neatvaišinusią	neatvaišinusias	-	-
įnag.	neatvaišinusiu	neatvaišinusiais	neatvaišinusia	neatvaišinusiomis	-	-
viet.	neatvaišinusiame	neatvaišinusiuose	neatvaišinusioje	neatvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinusysis	neatvaišinusieji	neatvaišinusioji	neatvaišinusiosios	-	-
kilm.	neatvaišinusiojo	neatvaišinusiųjų	neatvaišinusiosios	neatvaišinusiųjų	-	-
naud.	neatvaišinusiajam	neatvaišinusiesiems	neatvaišinusiajai	neatvaišinusiosioms	-	-
gal.	neatvaišinusįjį	neatvaišinusiuosius	neatvaišinusiąją	neatvaišinusiąsias	-	-
įnag.	neatvaišinusiuoju	neatvaišinusiaisiais	neatvaišinusiąja	neatvaišinusiosiomis	-	-
viet.	neatvaišinusiajame	neatvaišinusiuosiuose	neatvaišinusiojoje	neatvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišinęs, mot. g. neatvaišinusi.

neatvaišinusių

1. tas, kuris neatvaišino

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---