neatvaišintu

Taip pat žr.: neatvaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišintas, mot. g. neatvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintas	neatvaišinti	neatvaišinta	neatvaišintos	neatvaišinta	-
kilm.	neatvaišinto	neatvaišintų	neatvaišintos	neatvaišintų	-	-
naud.	neatvaišintam	neatvaišintiems	neatvaišintai	neatvaišintoms	-	-
gal.	neatvaišintą	neatvaišintus	neatvaišintą	neatvaišintas	-	-
įnag.	neatvaišintu	neatvaišintais	neatvaišinta	neatvaišintomis	-	-
viet.	neatvaišintame	neatvaišintuose	neatvaišintoje	neatvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintasis	neatvaišintieji	neatvaišintoji	neatvaišintosios	-	-
kilm.	neatvaišintojo	neatvaišintųjų	neatvaišintosios	neatvaišintųjų	-	-
naud.	neatvaišintajam	neatvaišintiesiems	neatvaišintajai	neatvaišintosioms	-	-
gal.	neatvaišintąjį	neatvaišintuosius	neatvaišintąją	neatvaišintąsias	-	-
įnag.	neatvaišintuoju	neatvaišintaisiais	neatvaišintąja	neatvaišintosiomis	-	-
viet.	neatvaišintajame	neatvaišintuosiuose	neatvaišintojoje	neatvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišintas, mot. g. neatvaišinta.

neatvaišintu

1. tas, kurį neatvaišino

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---